Televizoriaus apšvietimo sistemos gedimas: simptomai ir sprendimai

Kai ekranas tamsėja – pirmieji ženklai, kad kažkas ne taip

Sėdite vakare prie televizoriaus, norite pasižiūrėti mėgstamą serialą, bet kažkas trukdo. Vaizdas tarsi blankus, reikia įsižiūrėti, o kartais ekranas visai užgęsta arba mirksi. Dažniausiai tai reiškia, kad jūsų televizoriaus apšvietimo sistema pradeda streikuoti.

Pirmieji simptomai būna subtilūs. Galbūt pastebėsite, kad ekrano kampai tamsesni nei vidurinė dalis, arba atvirkščiai – centre atsiranda tamsių dėmių. Kai kurie žmonės sako, kad vaizdas primena saulėlydį, kai viena pusė šviesesnė už kitą. Kartais ekranas užsidega normaliai, bet po kelių minučių ar valandų pradeda blėsti. Tai klasikinis požymis, kad LED juostos ar kiti apšvietimo komponentai artėja prie savo gyvenimo pabaigos.

Yra ir dramatiškesnių atvejų. Įjungiate televizorių, girdite garsą, bet ekranas juodas kaip naktis. Arba mirksi kelis kartus ir visai užgęsta. Tokiais atvejais problema paprastai rimtesnė – gali būti sugadintas inverteris (senesniuose LCD modeliuose) arba LED draiveris (naujesniuose televizoriuose).

Kodėl apšvietimas sugenda – technologija ir realybė

Dabartiniai televizoriai naudoja LED apšvietimą, kuris teoriškai turėtų tarnauti dešimtmečius. Tačiau praktika rodo kitką. LED diodai tikrai ilgaamžiai, bet jų maitinimo grandinės, draiveris ir kiti komponentai – ne visada.

Pagrindinis priešas yra karštis. Televizorius, ypač didelis ir plonas, viduje sukaupia nemažai šilumos. Jei ventiliacija nepakankama arba televizorius pakabintas prie sienos be tinkamo oro cirkuliavimo tarpo, komponentai perkais greičiau. LED draiveris, kuris reguliuoja diodų maitinimą, turi kondensatorius – būtent jie dažniausiai ir sugenda nuo karščio. Išsipučia, praranda talpą, ir sistema nebegali normaliai dirbti.

Kita problema – gamybos kokybė. Pigesnių televizorių gamintojai kartais taupydami naudoja ne pačius kokybiškiausius komponentus. Tai nereiškia, kad brangus televizorius niekada nesuges, bet statistiškai jis turi didesnes šansas išgyventi ilgiau. Ypač tai aktualu LED juostoms – pigesnėse versijose diodai gali būti išdėstyti rečiau, o tai reiškia, kad kiekvienas dirba intensyviau ir greičiau nusidėvi.

Elektros tinklo svyravimai taip pat daro savo. Jei jūsų namuose dažnai šoka įtampa, televizoriaus maitinimo blokas ir draiveris patiria papildomą stresą. Žaibas ar staigus įtampos šuolis gali akimirksniu sudeginti jautrius komponentus.

Kaip patikrinti, ar tikrai kaltas apšvietimas

Prieš skubėdami į remonto dirbtuvę ar užsakydami dalis internetu, verta įsitikinti, kad problema tikrai apšvietimo sistemoje. Yra paprastas testas, kurį galite atlikti patys namuose.

Įjunkite televizorių tamsame kambaryje ir paleiskite bet kokį turinį. Paimkite stiprų žibintuvėlį (telefono žibintuvėlis irgi tiks) ir apšvieskite ekraną iš arti įvairiais kampais. Jei matote vaizdą, kai apšviečiate ekraną, bet jo nematote be papildomo apšvietimo – problema tikrai apšvietimo sistemoje. Tai reiškia, kad LCD matrica veikia normaliai, generuoja vaizdą, bet backlight (foninis apšvietimas) neveikia.

Dar vienas būdas – atidžiai įsiklausyti. Kai įjungiate televizorių, ar girdite įprastus garsus (meniu garsus, televizijos kanalų garsą)? Jei taip, bet ekranas tamsus – vėlgi apšvietimas. Jei nei vaizdo, nei garso – problema gali būti maitinimo bloke ar pagrindinėje plokštėje.

Pastebėkite ir mirksėjimo pobūdį. Jei ekranas mirksi ritmiškai, tarsi bando užsidegti bet nepavyksta – dažnai tai rodo į kondensatorių problemas LED draiveryje. Jei ekranas atsitiktinai mirksi žiūrint – gali būti prastas kontaktas tarp LED juostų ir draiverio.

Remontas ar keitimas – amžinas klausimas

Kai diagnozė aiški, kyla klausimas – ar verta taisyti? Atsakymas priklauso nuo kelių faktorių.

Pirma, televizoriaus amžius ir pradinė kaina. Jei jūsų televizorius buvo pirktas prieš 8-10 metų ir kainavo 300 eurų, o remontas kainuotų 150 eurų – greičiausiai prasmingiau pirkti naują. Šiuolaikiniai televizoriai už tuos pačius pinigus bus geresni visais atžvilgiais. Tačiau jei turite trejų metų televizorių, kuris kainavo 1000 eurų, remontas už 150-200 eurų yra visiškai protingas sprendimas.

LED juostų keitimas paprastai kainuoja nuo 80 iki 200 eurų, priklausomai nuo televizoriaus dydžio ir modelio. Jei problema tik LED draiveryje ar kondensatoriuose – remontas gali kainuoti vos 50-100 eurų. Tai palyginti nedidelės sumos, ypač jei televizorius kitais atžvilgiais jus tenkina.

Tačiau yra ir sudėtingesnių atvejų. Kai kuriuose televizoriuose LED juostos priklijuotos prie LCD matricos, ir jų keitimas reikalauja visiško ekrano išardymo. Tai rizikinga procedūra – galite sugadinti matricą, o tada remontas tampa nebeapsimokantis. Tokiais atvejais reikia labai patyrusi meistro.

Jei esate techniškai įgudęs ir turite kantrybės, kai kuriuos remontus galite atlikti patys. Kondensatorių keitimas LED draiveryje nėra raketų mokslas – reikia kietintuvo, naujų kondensatorių (kainuoja kelis eurus) ir atsargaus darbo. Internete rasite daug video pamokų konkretiems televizorių modeliams. Tačiau jei niekada nesilituojote – geriau nepradėkite nuo brangaus televizoriaus.

Prevencinės priemonės – kaip pratęsti apšvietimo gyvavimą

Geriau užkirsti kelią problemai nei vėliau ją spręsti. Yra keletas paprastų dalykų, kurie gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus apšvietimo sistemos tarnavimo laiką.

Ventiliacija – tai svarbiausias dalykas. Jei televizorius pakabintas ant sienos, palikite bent 10 cm tarpą tarp televizoriaus nugarėlės ir sienos. Taip oras galės cirkuliuoti ir šalinti šilumą. Niekada neužkiškite ventiliacijos angų. Kai kurie žmonės stato televizorių į spintelę ar nišą – įsitikinkite, kad iš šonų ir viršaus yra pakankamai vietos orui judėti.

Ryškumo nustatymai taip pat svarbūs. Daugelis televizorių iš gamyklos ateina su maksimaliu ar beveik maksimaliu ryškumu, nes parduotuvėse tai atrodo įspūdingiau. Tačiau namuose tokio ryškumo nereikia, o LED diodai ir draiveris dirba su maksimalia apkrova. Sumažinkite ryškumą iki 60-70% – vaizdas vis tiek bus puikus, o komponentai tarnaus ilgiau.

Įtampos stabilizatorius – tai investicija, kuri apsaugo ne tik televizorių, bet ir visą kitą elektroniką. Geras stabilizatorius ar bent UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis) apsaugos nuo įtampos šuolių. Jei gyvenant kaime ar vietoje, kur dažni elektros tinklo sutrikimai, tai beveik būtinybė.

Nepalikite televizoriaus įjungto be reikalo. Kai kurie žmonės turi įprotį palikti televizorių foninį garsą, nors jo nežiūri. Kiekviena darbo valanda kaupia naudojimo laiką ir artina komponentų susidėvėjimą. Šiuolaikiniai televizoriai užsidega per kelias sekundes, todėl nėra prasmės laikyti juos įjungtus nuolat.

Kada tikrai laikas kreiptis į specialistus

Yra situacijų, kai savadarbė tikrai nėra gera idėja. Jei televizorius dar garantijoje – net nesvarstykit patys ardyti. Bet kokia intervencija panaikins garantiją, ir jei kažką sugadinsite, turėsite mokėti už viską patys.

Kai problema susijusi su ekrano ardymu – geriau pasitikėti profesionalais. LCD matrica yra trapi ir brangi. Vienas neatsargus judesys, per daug spaudimo ar netinkamas įrankis gali sukurti plyšį ar sulaužyti jungtis. Jei LED juostos yra už matricos, šis darbas tikrai ne pradedantiesiems.

Elektros saugos klausimas taip pat svarbus. Televizoriaus viduje yra komponentai, kurie kaupia elektros krūvį net išjungus iš lizdo. Kondensatoriai gali išlaikyti pavojingą įtampą valandų valandas. Jei nežinote, kaip saugiai išsikrauti kondensatorius prieš liesdami grandines – geriau nerizikuokite.

Rinkdamiesi remonto servisą, pasiteiraukite apie patirtį su jūsų televizoriaus modeliu. Ne visi meistrai turi įrangą ir žinių dirbti su naujausiais televizoriais. Pasiskaitykite atsiliepimus internete, paklauskite pažįstamų. Geras servisas duos garantiją atliktam remontui – paprastai bent 3-6 mėnesius.

Kaina taip pat turėtų būti aiški iš anksto. Rimti servisai pirmiausia atlieka diagnostiką (kartais nemokamai arba už simbolinį mokestį) ir tik tada pasako tikslią remonto kainą. Jei meistras telefonu iš karto sako „bus 200 eurų” net nematęs televizoriaus – tai įtartina.

Ką daryti su senu televizoriumi, jei remontas neapsimoka

Kartais tenka pripažinti, kad televizoriaus laikas baigėsi. Bet tai nereiškia, kad jį reikia tiesiog išmesti į šiukšlių konteinerį.

Elektronikos atliekos turi būti utilizuojamos teisingai. Lietuvoje veikia elektronikos atliekų surinkimo sistema – galite nemokamai atiduoti seną televizorių į specialius surinkimo punktus, kurie yra beveik kiekviename didesniame mieste. Kai kurios parduotuvės, parduodamos naują televizorių, nemokamai pasiima seną.

Jei televizorius veikia, bet jums tiesiog netinka (pavyzdžiui, per tamsus vaizdas, bet garsas normalus) – galite jį paaukoti. Kai kurios labdaros organizacijos, bendruomenės centrai ar mokyklos mielai priims veikiantį televizorių. Taip pat galite parduoti už simbolinę kainą – visada atsiras žmonių, kuriems net su defektais televizorius bus naudingas.

Dalys iš seno televizoriaus gali būti vertingos kitiems. Jei patys neketinate taisyti, bet televizorius turi veikiančią matricą, maitinimo bloką ar pagrindine plokštę – galite parduoti dalis per skelbimų portalus. Meistrai ir entuziastai ieško tokių dalių remontui ar projektams.

Kai vaizdas vėl šviesus – paskutinės mintys apie televizorių priežiūrą

Televizoriaus apšvietimo problemos nėra bauginančios, kai žinote, ko tikėtis ir kaip reaguoti. Dauguma gedimų yra pataisomi už protingas pinigus, o kai kuriuos galite išspręsti ir patys, jei turite bent minimalių techninių įgūdžių.

Svarbiausia – nepulti į paniką, kai ekranas pradeda tamsėti. Pirmiausia atlikite paprastą diagnostiką, įvertinkite televizoriaus vertę ir remonto kaštus, ir tik tada priimkite sprendimą. Kartais problema gali būti net ne apšvietimo sistemoje, o paprastame nustatymo sutrikime ar programinės įrangos klaida – verta pabandyti atstatyti gamyklinius nustatymus prieš ieškant sudėtingesnių sprendimų.

Jei nusprendžiate taisyti – rinkitės patikimus meistrus ir nekuklinkite užduoti klausimų. Jei perkate naują – pamokos išmoktos. Rūpinkitės ventiliacija, naudokite protingus ryškumo nustatymus, ir jūsų kitas televizorius tarnaus ilgai ir be problemų. O jei vis tiek suges – bent jau jau žinosite, ką daryti.